Trys Karaliai
Gyveno toli trys karaliai,
Miegodavo dieną lig valiai,
O naktį į dangų žiūrėjo,
Mėnulį, žvaigždes tyrinėjo.
Ir kartą žvaigždelė sušvito,
Spindėjo ryškiausiai lig ryto.
Jos laukė sušvintant nuo seno,
Ji reiškė užgimstant Karalių.
Trys karaliai kiek pagalvojo,
Žvaigždė juos į kelią viliojo.
Užlipo ant kalno aukščiausio,
Pasiėmė spindinčio aukso.
Ir miros dėžutėn įdėjo,
Kuri paslaptingai kvepėjo,
Dar smilkalus rinko kvapniausius,
Kad pagarbą duotų didžiausią.
Žvaigždelė danguj ryškiai švietė
Visatos Karalių pagarbinti kvietė.
Išėjo karaliai į kelią
Ir rado...tvartely vaikelį.
pagal Evelinos Daciūtės eiles
