Kai ruduo nudažė visus medžių lapus, sidabru išdabino pievas, darželio vaikai sulaukė svečių. Pirmasis atpūškavo Ežiukas, ant spygliukų prisismaigstęs gražiausių lapų ir raudoniausių obuoliukų. Jis tarp lapų  ieškojo savo draugo Meškiuko. O Meškiukas svajodamas vaikštinėjo tarp medžių, medaus dairinėjosi. Vaikai ėmė kviesti Meškiuką pasilinksminti. Atšlepsėjo Meškiukas rudens lapeliais nešinas ir pasiūlė Ežiukui sugauti Rudenį ir uždaryti jį į tamsią kamarėlę, nes toks gražus tas Ruduo... Bet kuo gaudyti? Gi žiūri, Kiškis atliuoksi, tinklu nešinas. Susitarė visi trys gaudyti. Kiškis mušė būgną, vaikai trypė kojomis, o Ežiukas su Meškiuku lakstė su tinklu ir bandė pačiupti Rudenį. Deja, pagavo tik pavaduotoją Dianą ir keletą vaikų. Nenusiminė dėl to, nes rado Rudens  dovanėlių visų grupių vaikams: po pilną pintinę daržovių, iš kurių užrištomis akimis vaikai turėjo išrinkti bulves. Dar Ruduo paliko parašytą prašymą nupiešti jo gėrybes ant drobės, kuri buvo ištiesta tarp medžių. Vaikai piešė, darbavosi net sukaitę. Kai baigė piešti, visi bėgo statyti  moliūgų ir cukinijų piramidės. Smagu vaikučiams buvo daryti užduotėles, bet  smagiausia  gauti dovanų: mažų virtų karštų bulvyčių, kurias į grupes atnešė Ežiukas, Meškiukas ir Kiškis.